FAIL (the browser should render some flash content, not this).

http://www.7md.lt/muzika/2017-05-26/Pavasario-vejas-atgaivino-sirdis

 

________________

 

________________

________________

 

________________

________________

 

________________

 

________________

 

Jubiliejinis koncertas – “Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklai 40”

Pasaulio lietuviams Kaune ir Vilniuje garbingai paminėjus Dainų šventės 90-mečio sukaktį, 2014 metų liepos mėnesį Lietuvos televizijos žiūrovai turėjo galimybę savo ekranuose išvysti ir Dainų šventės dvasia dvelkiantį Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos moksleivių koncertą, kurį vedė mokyklos mokinė Silvija Zujūtė ir aktorius Gintaras Mikalauskas. Šie metai tapo reikšmingi jauniesiems muzikantams – muzikos mokykla švenčia 40 metų jubiliejų. Iškilmingas paminėjimo koncertas įvyko Lietuvos Nacionalinėje filharmonijoje gegužės 27 dieną, na o tėveliai ir mokytojai savo mažųjų menininkų įamžintus pasirodymus televizijoje išvydo dar šią vasarą.

Koncertas – “Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklai 40” dėl tam tikrų režisūrinių sprendimų akimirksniu sukūrė Dainų šventės atmosferą. Šio koncertinio vakaro režisierius Vygantas Kazlauskas atsisakė tradicinio muzikinių numerių išdėstymo: tarp kolektyvinių numerių įterpė solistų atliekamas kompozicijas, vieni kitus keitė įvairiausių instrumentinių sudėčių ansambliai. Nenuspėjama kaita, žinoma, yra maža režisierių gudrybė. Tai priverčia klausytoją lengviau aprėpti programos visumą, sekti pačią koncerto eigą, o ne ilgą laiką sutelkti savo dėmesį tik į vieną ar kitą atlikėją. Režisierius Vygantas Kazlauskas vertas pagyrimo ne tik dėl savo gebėjimo suvaldyti jaunuosius atlikėjus scenoje, o ir dėl siekio norima linkme nukreipti pačius žiūrovus. Toliau įdomu trumpai aptarti keletą įsimintiniausių šio jubiliejinio vakaro pasirodymų.

Koncerte skambėjo ne vienas populiariosios muzikos pavyzdys. Ypatinga energija, bigbendui atliekant “Melodijų kaleidoskopą”, sklido iš dirigento Eugenijaus Vedecko. Tai buvo vienas iš tų numerių, kurio sėkmei didžiulės įtakos turėjo, būtent, dirigento vaidmuo. Ne vienas tėvelis iš pasimėgavimo trepseno koja tuomet, kai mokytojo Vytauto Mockūno saksofonų ansamblis atliko Berto Lochso “Pokštas keturiems”. Prie saksofonų prisijungęs džiamba pritariantis mokytojas A. Puidokas itin pagyvino šio kūrinio skambėjimą. Į ispaniškų aistrų sukūrį publiką įtraukė ir Vladimiro Voskan vadovaujamas akordeonų orkestras.

Tą vakarą netruko solinių numerių bei sudėtingų virtuozinių partijų. Pažymėtina Aušros Guobienės ugdytinė – jaunoji pianistė Emilia Novoselska. Ji paskambino visiems puikiai žinomą Edvardo Griego pjesę “Drugelis”. Emilios interpretacija išsiskyrė prestižiška kiekvienos natos artikuliacija. Pasažai, primenantys drugelio skriejimą nuo vieno žiedo prie kito, nebuvo paviršutiniškai “pralėkti”, o nuoširdžiai išklausyti. Jubiliejiniame koncerte taip pat pasirodė didžiulis būrys liaudies instrumentais grojančių moksleivių. Jiems vadovauja pedagogai Virginija Alenskienė ir Eugenijus Čiplys. Ne vieną klausytoją patraukė liaudies instrumentų orkestrui ir skrabalams skirtas kompozitoriaus Jurgio Gaižausko kūrinys „Pašokėk“. Skrabalais grojantis Deividas Dainauskis privalėjo atlaikyti nemažą spaudimą – lygiai ir švariai atlikti virtuozišką partiją, stengiantis nenukreipti dėmesio į kiek vėliau iš džiugesio pradėjusią ploti publiką. Kiekvienam muzikantui tai būtų nelengvas iššūkis. Laimei, šiam mažajam solistui pavyko su tuo susidoroti.

Klausytojus koncerte žavėjo gitaros tembras. Tvarkingai, itin sinchroniškai Venesuelos liaudies šokį “Joropo” atliko mokytojo Antano Žitkausko vadovaujamas gitarų orkestras. Verta pasidžiaugti mažųjų gitaristų pastangomis siekti subtilaus ansambliškumo jausmo. Juk nėra taip lengva kiekvienam gitaristui prisitaikyti prie kitų “kolegų”, grojant didžiulėje filharmonijos salėje! Instrumento garsinės galimybės reikalauja dar didesnio atidumo, sekant kitų orkestro narių partijas.

Įspūdį paliko pasirodymai, subūrę į vieną sceną visus mokyklos moksleivius. Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos chorai, kamerinis orkestras turėjo galimybę muzikuoti kartu ir su vokaliste Asta Krikščiūnaite. Tokiems monumentaliems numeriams pasirinkti kūriniai – Mariaus Baranausko „Palaimink šią mažą širdį“ ir Gyčio Paškevičiaus „Mano kraštas“.

Kiekvienam jaunajam muzikui, besimokančiam Vilniaus Karoliniškių muzikos mokykloje, pasirodymai filharmonijoje tampa tikrais stebuklais. O šie šviesūs atsiminimai lydi visą gyvenimą – nepaisant to, jei šie vaikai ateityje pasirenka ir kitus kelius. Teisingai pabrėžė koncerto vedėjas Gintaras Mikalauskas „gal jie visi ir netaps profesionaliais muzikais, bet kad geresniais žmonėmis tai tikrai“.

Brigita Jurkonytė

Lietuvos Muzikų Sąjungos internetinė svetainė

http://www.muzikusajunga.lt/n/jubiliejinis-koncertas-–-“vilniaus-karoliniškių-muzikos-mokyklai-40”

________________

"Pažink save" - taip vadinasi straipsnis, išspausdintas Kaliningrade (Rusija) leidžiamame žurnale " Обзор" (2014 m. Nr. 935) kuriame pasakojama apie mūsų mokykloje vykusį renginį.

________________

MUZIKOS BARAI 2014 m. Balandis.

________________

________________

Vilniaus Karoliniškių muzikos mokykla švenčia 40-ties metų veiklos jubiliejų

Vilniaus Antakalnio progimnazijos direktorius 2014 m. kovo 7 d. lankėsi Vilniaus rotušėje, kur vyko Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos 40 metų jubiliejaus proga išeistos knygos apie mokyklos veiklą pristatymas-koncertas. Renginio metu apžvelgtas įspūdingas mokinių ir mokytojų kartu nueitas kelias, mokytojų pastangos paversti Lietuvą muzikos bei dainų šalimi.
Nors mūsų progimnazija gyvuoja antrus mokslo metus, džiaugiamės bendradarbiavimu su šia muzikos mokykla. Dėl šios partnerystės turime kitą progimnazijos himną, bendradarbiaujame rengdami lopšinių festivalį, dalyvaujame vienas kito organizuojamuose renginiuose. Artimiausias jų vyks 2014 m. kovo 10 dieną 12 val. Vilniaus Antakalnio progimnazijoje, Antakalnio g. 33, aktų salėje, kai minėsime Kovo 11-ąją. Vilniaus Antakalnio progimnazija su Vilniaus Karoliniškių muzikos mokykla pasirašė bendradarbiavimo sutartį.

Sveikiname Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos kolektyvą ir linkime dar ilgų, kūrybingų bei darnių metų!

​Dėkojame už knygą, kurią malonu skaityti bei didžiuotis kūrybingais partneriais!

Direktorius Tomas Jankūnas

http://www.antakalnioprogimnazija.vilnius.lm.lt/?p=5551

________________

 

ŠVIETIMO NAUJIENOS Nr. 3 2013m

________________.

DIALOGAS Nr.23 2013-06-06

________________

"ŠVIETIMO NAUJIENOS" 2013 m. Nr. 5 (327)

________________

Švietimo naujienos

"ŠVIETIMO NAUJIENOS" 2013 m. Nr. 5 (327)

________________

Gitaros stygų magija

________________

Dainos sparnais aplink pasaulį

________________

 

Kovo 11-osios šventė Vilniaus suaugusiųjų mokymo centre

"ŠVIETIMO NAUJIENOS" 2013 m. Nr. 4 (326)

 

________________

Karoliniškių muzikos mokyklos paradas

"MUZIKOS BARAI" Nr.9-10 2012 m.

________________

 

Muzikuoti mokosi ir suaugusieji

Suaugusiųjų muzikos pamokos - užsienyje populiarus, ne vienos muzikos mokyklos siūlomas ugdymo ir turiningo laisvalaikio praleidimo būdas - dabar skinasi kelią ir Lietuvoje. "XXI a. gyvenimo ritmas įtemptas. Sumažinti stresui vieni renkasi sporto klubus, kiti - įvairių užsiėmimų kursus, treti mokosi kalbų. Muzikos pamokos - puikus budas praleisti laiką, įgyti grojimo įgūdžių, o gal tiesiog įgyvendinti paauglystės svajonę - išmokti groti gitara ir prie laužo pradžiuginti bičiulių kompaniją. Visa tai dabar lengvai pasiekiama", - sako Karoliniškių muzikos mokyklos direktorė Aldona Skruibytė. Nuo 2011 metų ši muzikos mokykla tapo aštuonmete, taigi atsirado galimybė plėtoti pradinio ir pagrindinio muzikinio ugdymo programas. Vilniaus Karolinišklu muzikos mokykla aktyviai įsitraukia į kryptingo ugdymo programą ruošiant jaunuosius atlikėjus aukštesnės pakopos muzikiniam ugdymui.
Šių metų pradžioje Vilniaus Karoliniškių muzikos mokykla prisijungė prie mokymosi visą gyvenimą programos ir pradėjo suaugusiųjų meninį ugdymą. Mokykla siūlo dainavimo, grojimo įvairiais instrumentais ir grupines dailės pamokas. Ateinančiais mokslo metais mokykla tikisi išplėsti savo suaugusiųjų meninio ugdymo skyrių ir papildyti ji naujais mokiniais.

Eglė ZILNIENĖ, Vilniaus Karoiiniškiu muzikos mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui

"ŠVIETIMO NAUJIENOS" Nr.6 2012 m. birželio mėn.

________________

Kad ilgai širdelėse skambėtų lopšinės ...

Gyvendami šiais laikais daugeliu aspektų esame labai turtingi, išprusę, gal net ir įdomūs piliečiai. Tik ar užtenka laiko, noro ir ar turime išsiugdę poreikį maitinti savo dvasią? Mintis kreipiu muzikos, tiksliau, vaikų muzikinio ugdymo linkme ir noriu pasidžiaugti. Vilniuje, paminėjus Motinos dieną, Šv. Kotrynos bažnyčioje jau trečią kartą aidėjo puiki lopšinių šventė - trečiasis jaunučių chorų festivalis "Širdelėj skamba vis lopšinė". Šio festivalio organizatoriai ­ Vilniaus Karoliniškių muzikos mokykla kartu su Vilniaus miesto savivaldybe ir Mokytojų namais. Gegužės 12 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje sunkiai sutilpo susirinkusios šeimos, atėjusios pasiklausyti savo vaikų. Toks šiltas ir nuoširdus renginys - tikra šeimų šventė. Čia kasmet dalyvauja Vilniaus muzikos, meno ir daugelio bendrojo ugdymo mokyklų jaunučių chorai. Šioje šventėje dainingas lopšines dovanojo 14 chorų. Per dvi festivalio dalis scenoje pasirodė daugiau kaip 500 vaikų, jie turėjo puikią ir ne taip dažnai pasitaikančią progą padainuoti su Karoliniškių muzikos mokyklos kameriniu orkestru, vadovaujamu Kęstučio Lipeikos ir Donato Prusevičiaus, kasmet talkinančio šiam festivaliui. Pabuvęs tarp mielas lopšines dainuojančių vaikų pajunti, kaip sielą užlieja ramybė, džiugesys, pasididžiavimas. Dauguma rūpesčių, nusiminimų apleidžia ... Juk ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis yra pasakęs, kad "muzika - tai Dievo pasiuntinys, atsiųstas judinti švelniausias ir geriausias mūsų sielos stygas, raminti širdis, suvargusias gyvenimo rūpesčiuose, guiti iš jų melus, nedorybes, pavydus, neapykantas ... "
O jei dar tą muziką atlieka tavo mylimiausia, brangiausia atžala ir po tokios gražios bažnyčios skliautais ... Akivaizdu, kad mūsų vaikams reikia ne tik tinkamo maisto, gražių rūbelių, bet ir teigiamos garsinės aplinkos, draugiškų namiškių santykių. Tad tokios šventės dvasia, kur skamba švelni, dvasinga, raminanti daina, salėje klausosi mama, tėtis, seneliai, o neretai ir tetos su dėdėmis, ir šiltais žvilgsniais palaiko scenoje iš jaudulio virpantį savo vaikutį, yra didžiulė dovana ir vertybė. Gal tai kai kuriuos išgelbsti ir nuo laisvadienio, praleisto su visa šeima pagrindiniame Vilniaus "muziejuje" "Akropolyje".
Nuostabu, kad daugelis vaikų, pradedančių mokytis naują lopšinę, prisimena tą, kurią jiems patiems dainavo mamytė ar tėvelis. Puiku, kad tai dar gyva ir tikrai nemažai miestiečių mamų, skubančių, lekiančių, "nespėjančių", dar atranda laiko tokiai svarbiai, jautriai ir neįkainojamai savo meilės išraiškai.
Visai nesvarbu, koks yra mamos muzikinis išsilavinimas ir vokalinės galimybės. Visų lopšinių pagrindinis tikslas - nuraminti vaiką, stiprinti jo ryšį su šeima, perduoti tam tikrą kultūrą ir supratimą apie žmogiškus santykius. Lopšinė vaikui leidžia pajusti, kad šalia yra artimas, mylintis žmogus. Lopšinės taip pat yra vienas iš nerūpestingos vaikystės bruožų. Jos vaikystės prisiminimus daro turtingesnius, lavina vaikelio muzikinius gebėjimus. Toks muzikinis ugdymas teigiamai veikia vaiko raidą, žodyną, puoselėja garsų pasaulio pažinimo džiaugsmą. Vaikystėje dovanota lopšinė - neįkainojama. Vėlesniu vaiko raidos amžiaus tarpsniu visi šie išgyventi jausmai, patirtys, garsų paletė turės didžiulę reikšmę. Kaip teigia norvegų pedagogas Godis Keleris, "paauglyje prabunda mąstytojas, kritikas. Jį apima gilus nusivylimas pamačius pasaulio neteisybes", todėl tuo metu įgyjama priklausomybių, pradedama bėgti nuo realybės. Ir šiuo amžiaus tarpsniu tampa svarbu tai, ar buvo graži vaikystė, ar turi paauglys, į ką atsigręžti, ar turi gyvenimo "melodiją". Čia didžiulį indėlį taip pat turi bendravimas ir artumas dainuojant lopšines. Juk savaime sakralus reiškinys ­ vaikui dainuojanti mama. Jei mama dainuodavo, tai ir vaikai užaugę dainuos savo vaikams. Mamų ir tėvelių susibūrimas atvedus vaikus į tokį renginį taip pat yra gera proga atgaivinti šias dainas, skatinti dainuoti, domėtis, mokytis naujų lopšinių, priminti jų reikšmę net ir subrendusiam žmogui. Tokią šventę galima pavadinti ir gražia pamoka visiems norintiesiems dau­giau išmokti ir išgirsti.
Yra atlikta įvairių tyrimų, kokį poveikį vaikams turi klasikinė muzika. Lyginami vaikai, kurie nieko nesiklausė, ir klausiusieji klasikos. Vaikai, kurie klausėsi klasikos, dažnai pirmauja daugelyje sričių. Tačiau prieš keletą metų buvo sumanyta palyginti 3 grupes: vaikus, kurie nieko nesiklausė, kurie klausėsi klasikos ir kurie girdėjo dainuojant vieną iš tėvų. Rezultatas buvo stulbinantis: daugiausia naudos gavo tie, kuriems dainavo vienas iš tėvų. Ir visai nesvarbu, ar tėvai turi klausą, ar ne, ar moka daug dainų, ar tiesiog kuria savo repertuarą... Svarbiausia, kad tėvai glostytų vaiko rankytę ar paimtų jį į glėbį ir, žinoma, dainuotų. Tai geriausia, lengviausia ir pigiausia gyvenimo meno programa. Ji kainuoja tik ... mūsų laiką.
Praėjusių festivalių dalyviai labai šiltai atsiliepė apie šią mielą šventę. Chorų vadovai vis klausia organizatorių, ar ir kitiems metams gali ieškoti ir mokytis naujų lopšinių bei laukti pakvietimo į renqinį, Šventės ypač laukia bendrojo ugdymo mokyklų choristai, ne taip dažnai turintys galimybę pasirodyti miesto visuomenei. Galima pasidžiaugti, kad mokytojams už­tenka energijos, kūrybingumo, entuziazmo palikus kasdienius savo ir šeimos rūpesčius vesti mūsų atžalas meno, tradicijų ir darnos kryptimi.

Lilijana ZARANKIENĖ

"DIALOGAS " Nr.25 2012m. birželio 21 d.

________________

Judančio pasaulio ritmais

Vilniaus Taikomosios dailės muziejuje įvyko Vilniaus miesto jaunųjų atlikėjų mažasis festivalis- konkursas ir jaunųjų dailininkų piešinių paroda "Judančio pasaulio ritmais".
Nuotaikingą vaikų šventę, kurioje skambėjo judėjimą išreiškianti muzika ir kartu buvo eksponuojami muzikinius kūrinius "iliustruojantys" jaunųjų dailininkų piešiniai, surengė Vilniaus Karoliniškių muzikos mokykla, Vilniaus vaikų ir jaunimo galerija ir Taikomosios dailės muziejus.
Jaunųjų atlikėjų konkurse dalyvavo 54 moksleiviai iš Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės, Broniaus Jonušo, "Ąžuoliuko", "Lyros", Karollniškių ir Nemenčinės muzikos mokyklų, skambėjo 46 muzikiniai numeriai, kurių tematika stebino spalvingumu ir įvairove.

Vilniaus miesto vaikų ir jaunimo meno galerija pristatė 19 įspūdingų piešinių, kuriuose Vilniaus dailės mokyklos auklėtiniai stengėsi perteikti savo mintis, įkvėptas muzikinio kūrinio programinės idėjos.
"Tokie renginiai - tai galimybė mokytojams parodyti mokinį ir į savo darbą pažvelgti iš šalies. Beje, tai ir svarbi ugdymo priemonė - juk kiekvieną sykį, grojant kūrinį scenoje, įvyksta kokybinis šuolis. Be to, tėvai pamato rezultatą", - pasisekusiu renginiu džiaugiasi jo iniciatorė ir organizatorė mokytoja metodininkė Loreta Stasėnienė. Pedagogė savo informacijoje redakcijai pažymi didelį visq renginio organizatorių, dalyvių bei juos rengusių mokytojų indelį.

Nepriklausomas savaitrštis "DIALOGAS" 2012 m. kovo 1 d. Nr.9

________________

 

Net 140 Vilniaus moksleivių suvienijo prieškalėdiniai „Švelnukai“



Projekto „Pasaka apie šiltus švelnukus“ koncertas


Rašytoja Claude Steiner tikriausiai labai nustebtų sužinojusi, kad jos sukurta „Pasaka apie šiltus švelnukus“ muzikos, dailės ir žodžio meno sklaidai suvienijo net 140 Vilniaus moksleivių. Praėjusį ketvirtadienį Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės Didžiojoje salėje įvyko šio projekto baigiamasis kalėdinis koncertas.
Visą rudenį Karoliniškių muzikos mokyklos organizuotame projekte dalyvavo Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos, Sausio 13-osios vidurinės, Algirdo muzikos mokyklos, Karoliniškių gimnazijos, o taip pat Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro mokiniai. Neabejingomis šiam sumanymui, vaikų kūrybiškumo ir saviraiškos skatinimui, bendruomeniškumo supratimui buvo ne tik dalyvavusios mokyklos – projekto partnerėmis tapo ir Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovė, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Lazdynų bei Karoliniškių seniūnijos.
Pasak projekto vadovės Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos muzikos teorijos, istorijos ir kompozicijos metodinės grupės vyr. mokytojos Klaros Karnaševičienės, Claude Steiner „Pasakose apie šiltus švelnukus“ slypi šių dienų didelių mūsų problemų sprendimai. Anot pasakos autorės, „tais laimingais laikais gimdamas kiekvienas gaudavo mažutėlį, minkštutėlį švelnukų maišelį. Vos panorėjęs, žmogus galėjo įkišti į jį ranką ir išsitraukti šiltą švelnuką. O jų visiems labai reikėjo, nes juos gavęs žmogus kaip mat pasijusdavo pilnas šilumos ir švelnumo...“
Nuo spalio mėnesio moksleiviai piešė, muzikavo, kūrė eiles, buvo atidarytos piešinių parodos „Dovanoju Tau švelnuką“ Vilniaus Sausio 13-osios vidurinėje mokykloje, Karoliniškių gimnazijoje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Karoliniškių ir Lazdynų seniūnijose, šiuo metu ji veikia Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės salėje, į projektą labai aktyviai įsitraukė Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro mokiniai – jiems muzikinis projektas tapo ypatingu išbandymu.
Tačiau didžiausia šventė įvyko Karininkų ramovės salėje, kai tarp kitų kūrinių skambėjo ir Karoliniškių muzikos mokyklos mokinių Simonos Juškaitės ir Evaldo Aleknos projektui sukurta daina „Ar žinai?“ (muzika K.Karnaševičienės), kurios priedainį visi projekto dalyviai atliko ir gestų kalba. Pilnoje žiūrovų salėje, skambant šiai dainai, ne vienam teko nubraukti ašarą, o kūrybinių ketinimų pilni projekto organizatoriai linkėjo visiems: „Belaukiant šv. Kalėdų, būkime geresni, atviresni, padėkime vieni kitiems. Lai į kiekvieno širdį pasibeldžia Švelnukas!“

Publikuota: 2011 gruodžio 14d. 12.48 / 15min.lt

________________

 

Filharmonijos jubiliejinio sezono uždaryme – Karoliniškių muzikos mokykla

Pirmadienio vakaras – rodos skirtas poilsiui po triukšmingo savaitgalio, bet ne kultūriniams renginiams. Tačiau š.m. gegužės 23 dieną prie Nacionalinės filharmonijos rinkosi žmonės, važiavo automobiliai. Vieni su gėlėmis, antri pasipuošę tarsi į krikštynas, treti su instrumentais rankose. Kai pamačiau afišoje Virgilijaus Noreikos pavardę, mane suintrigavo, manau užsuksiu – senokai beklausiau šių laikų Kipro Petrausko. Tiesa, ne daug ką sakė renginio pavadinimas „Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos jaunieji atlikėjai ir mokytojai“. Ar maža muzikos mokyklų panašiu metu baigia savo mokslo metus? Tačiau žingeidumo vedamas nusipirkau bilietą ir atsidėdau salėje laukdamas pradžios, juk koncertas buvo skirtas Tarptautinei vaikų gynimo dienai. Mano kaimynė pasirodė kažkur matyta simpatiška dama, tačiau kuomet uždainavo Virgilijus Noreika, prisiminiau, tai buvo eksbalerina Loreta Bartusevičiūtė, garsiojo tenoro žmona.

Audroniaus Žygavičiaus nuotraukose - koncerto akimirkos. (Padidint)i

Stebėjau koncerto atmosferą, kurią kaitino vakaro vedantysis Gintaras Mikalauskas. Jis sakė: „Karoliniškių muzikos mokykloje aš nesimokiau, tačiau ten ilgą laiką dirbo mano tėvelis – kompozitorius Vytautas Mikalauskas. Matyt prisidirbo.., kad aš turiu dabar vesti koncertą ir atidirbinėti“. Šmaikštaudamas konferansjė leido muzikuojantiems vaikams ir mokytojams jaustis laisviau, būti nesusikausčiusiems. Tikriausiai senokai buvau filharmonijoje koncerte, kad viskas aplinkuj mane domino. Žvilgt į kairę – Seimo nariai, žvigt į dešinę – S.Sondeckis sėdi, kame galvoju čia šuo pakastas? Muzikos mokykla surinko tokią auditoriją? Tačiau jausdamas, kad ėmiau nebeklausyti o dairytis, nusiraminau ir susikaupiau.

Jaunasis akordeonistas Tomas Zaicevas scenoje skėlė prančūziškai smagią pjėsę – gražu buvo pažiūrėt, pats mažas vyras kaip pipiras, o pirštai lyg seno muzikanto laksto. Moksleivis Edvinas Navickis su savo „reliktiniu“ instrumentu birbyne kai užgrojo Vidmanto Mikelsko pjėsę „Jūra ir krantai“, taip rodos išsiliejo ir jūra iš savo krantų... Su akordeonų orkestru solo grojanti smuiku Lydia Davis pademonstravo sodrų instrumento tembrą ir pukią interpretaciją, todėl muzikantė publikos buvo pakartotinai iškviesta bisui. Gintaro porininkė, vedančioji Greta Kvederaitė, pasirodė turinti puikų balsą ne vien eilėms deklamuoti, bet ir dainą gražiai sudainavo. Kita dainininkė Ieva Binevičiūtė  atlikdama savos kūrybos dainą žiūrovus „nupirko“ nuoširdumu ir puika nuotaika. Didžiąją programos dalį sudarė kolektyvai: chorai, kamerinis orkestras, bigbendas, liaudies instrumentų bei akordeonų orkestrai – tiek daug atlikėjų scenoje seniai nemačiau, tačiau tai buvo įdomu.
Koncerte jautėsi įgudusi režisieriaus Vyganto Kazlausko ranka – vieniems nustojus groti, žiūrėk antri dainuodami ir su švilpynėmis įeina. Kiti linguoja ar jau pasiruošę, stygas derina – pusantros valandos koncertas be pertraukos visai neprailgo, nors vedantysis G.Mikalauskas ir teigė, jog žiūrovai visuomet nori greičiau išeiti namo... Pabaigoje Karoliniškių muzikos mokyklos direktorė Aldona Skruibytė dėkojo visiems solistams, mokytojams ir mokiniams už prasmingus mokslo metus, kurie gražiai atsispindėjo šiame koncerte.
Tiek daug šiltų aplodismentų seniai nebuvau girdėjęs, o  tvyranti nuotaika salėje buvo, tarsi šampanas – pursluojanti.  Mačiau siūbuojančias ir dūsaujančias mokytojas, tarsi jos grotų pačios, kai jų mokiniai buvo scenoje, mačiau susikaupusius senelius, pergyvenančius už savo vaikaičių pasirodumą. Mačiau ir galvojau, juk kuomet klausome profesionalų atliekamos klasikinės muzikos tiek neišgyvename, stebime ir tiek. Čia viskas buvo kitaip, ir Virgilijus Noreika dainuojantis Domenico Modugno „Skraidyti, dainuoti“ su choru atrodė jaunatviškas, tarsi skraidydamas padebesiuose ir tas pats jaunių choras „Cantica“ greta profesoriaus dainavo profesionaliau.  

Mąsčiau, galbūt dažniau reikia lankyti koncertus, tuomet mažiau būsiu setimentalus, o gal koncertas tikrai buvo pavykęs, todėl ir jaudinantis, nes savo jubiliejinį septynesdešimtąjį koncertinį sezoną Nacionalinė filharmonija neatsitiktinai baigė Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos ataskaitiniu koncertu?

Muzikos mokytojas – Juozas Džiazulis

________________

 

"Menininkai Sudervės pagrindinėje mokykloje"

VIlniaus Lazdynų TS - LKD skyriaus Bokšto grupėje susibūrė entuziastų būrelis (Povilas Dirsė, Salomėja Maceikienė, Evaldas Maceika ir kiti), kuris nutarė globoti lenkų dėstoma kalba Sudervės pagrindinę mokyklą, o po trejų metų - ir Dūkštų pagrindinę mokyklą. Rajono valdžia ir mokyklų vadovai pritarė mūsų iniciatyvai, o lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos labai apsidžiaugė, nes mes galėsime suteikti rimtos paramos puoselėjant kultūrinę veiklą.
Nutarėme prašyti meno kolektyvų vadovų nemokamos pagalbos. Atsirado daug entuziastų, kurie mūsų iniciatyvai pritarė ir prisidėjo organizuojant mokyklose bei bažnyčiose koncertus, literatūros vakarus, svarbių lietuvai sukaktuvių minėjimus. VIlniaus pedagoginio universiteto dėstytojų choras (tuometinė vadovė M. Gedvilaitė) atliko pirmą koncertą Sudervės bažnyčioje kur pamaldų metu giedojo, o po Mišių dainavo lietuviškas dainas "Lietuva brangi", " Kur bėga Šešupė" ir kitas. Beklausydamos kai kurios moterys net šluostėsi ašaras. O Sudervės mokykloje Mokslų akademijos meno kolektyvas "Dijūta" į savo šokių programą įtraukė ir mokinius. Ir taip per šešetą metų Sudervės ir ketvertą metų Dūkštų pagrindinėse mokyklose įvyko daug minėjimų, koncertų, paskaitų ir pokalbių su moksleiviais. VIsko net neišvardinsi ...
Kovo mėnesio pabaigoje Sudervės mokykloje panaudojome naują veiklos formą: iš Vilniaus dramos teatro pakvietėme aktorę Agnę Gregorauskaitę ir VIlniaus Karoliniškių muzikos mokyklos mokytojų akordeonistų kvintetą: Jūratę Prūsevičienę, Svetlaną Lavutą, Heleną Dainovskają, Janiną Lakucijevską, Vladimirą Voskan.

Prieš prasidedant mūsų naujos formos programai suderviečiai moksleiviai suvaidino V. V. Landsbergio sukurtą "Arklio Dominyko meilę". Vyriausi artistai buvo mokyklos mokiniai: Robertas Barkovskis, Ivona Kiselovič ir kiti. Jaunieji aktoriai puikiai atskleidė gražios draugystės, pagarbos ir meilės temą.
Žiūrovai plojimais dėkojo artistams už vaidinimą, o lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja VIta Burdžiuvienė, veikalo režisierė, buvo patenkinta savo auklėtinių vaidybiniu menu.
Po suderviečių mokinių programos vyko svečių iš VIlniaus pasirodymas. Programą pradėjo aktorė Agnė Gregorauskaitė Bernardo Brazdžionio eilėraščiu " Didžiojoj kryžkelėj". Mokiniai taip susidomėję klausėsi, rodos, jų širdyse taip pat įsižiebė tūkstančiai žvaigždžių. Juk jie pirmą kartą mokykloje girdėjo deklamuojant profesionalią artistę.

Aktorę pakeitė muzikos mokyklos mokytojų akordeonistų kvintetas. Skambėjo A. Raudonikio "Banga". Rodos, auditorijoje nuvilnijo tikros bangos ... Muzikantus keitė aktorės skaitomi S. Nėries posmai, poeziją - muzika. Koncertas Sudervėje tęsėsi apie dvi valandas. Moksleiviai buvo sužavėti skaitovės aktorės nuostabiu rašytojų kūrybos perteikimu ir muzikantų akordeonistų muzika. Menas plačiau pravėrė mokiniams vartus į geresnį nacionalinės literatūros pažinimą.
Mokyklos direktorė Teresė Mlinska ir lietuvių kalbos mokytoja Vita Burdžiuvienė dėkojo svečiams už įdomų renginį. Mes, organizatoriai, esame dėkingi ir Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos direktorės pavaduotojai, mokslų daktarei Astai Rauduvaitei, kuri daugelį metų padeda mums šiame darbe, skleidžiant lietuvišką kultūrą ir meną VIlnijos mokyklose.

Salomėja Maceikienė _________________________________________ __(Tėvynės Sąjungus Žinios Nr. 19, 2009 m. gegužės 7 d.)

________________

 

"MOKYTOJŲ   NAMUOSE  ŠVENTĖ"

Rugsėjo 26 d. į Vilniaus mokytojų namus rinkosi pedagogai – muzikai. Labai reikšminga tai buvo proga: Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos kolektyvas rengėsi pristatyti „Versus aureus“ leidyklos išleistą knygą apie Anapilin išėjusį direktorių, pedagogą, akordeonininką Kazimierą Romualdą Balčėtį. Deja, nugyveno tik šešis dešimtmečius…
Leidiniai apie mokytojus – retenybė. Knygos sudarytojas – muzikas, žurnalistas ir šios mokyklos pedagogas Gerimantas Statinis. Jis sugebėjo suburti visą kolektyvą ir, talkinant mokyklos direktorei Aldonai Skruibytei, direktoriaus broliui Ksaverui, šeimos nariams parengė knygą „Mokyklai ir muzikai skirtas gyvenimas. Prisiminimai apie Kazimierą Balčėtį“.
Knygos sudarytojas G. Statinis romantiškai pradeda pasakojimą apie kolegą pedagogą. „Žmogaus gyvenimas – lyg alyvos žydėjimas…“
Ką ir pasakysi: gimė per Kazimierines, paauglystėje nutverta brolio Visvaldo armonika taip ir vedė per gyvenimą: mokykla, Panevėžio aukštesnioji muzikos mokykla, konservatorijos koridoriai, A. Baikos pamokos ir darbas. Tai vis muzikos mokyklos  Šiauliuose, Nemenčinėje, jau Vilniuje. Štai dokumentai, įrodantys pedagogo tobulėjimo kelią: kategorijos, parengtos koncertinės programos, išleistų į gyvenimą mokinių sąrašai, rūpesčiai Karoliniškių mokykla liudijimai: protokolai, raštai….
Tačiau už tų niekingų  kelių eilučių slypi gyvenimas. Kas gali dabar pasakyti kodėl vaikinukas pasirinko muziką gyvenimo vedliu? Ką ji atvėrė jame, dar sudėtingų garsų vingių neišgirdusioje sieloje? Ar visada paaugliui smagesnė akordeono gaida asocijavosi su džiaugsmu? Gal joje vaikas išgirdo kitokį gyvenimą nei matė aplinkui? Kitus tolius? Kreipdamasis į kolegas ir į mokinius, atsisveikinančius su mokykla, jis kalba apie muzikos ir dorovės ryšius. Atskleisti savo kūrybines galias „ugdant dvasingumą, sąžiningumą, gerumą, nuoširdumą, Tiesos, Gėrio, Grožio supratimą“. Gal tai ir buvo tikroji muzikos, atėjusios į jo gyvenimą paslaptis? „Tegul pasitrauks pilki rūpesčių debesys, visos negandos! Palikit už durų liūdesį ir nerimą, nusišypsokit...“ Saulėtų dienų troškulys, – gal toks buvo jo siekis gyvenime?
Tačiau, muzika pripildant mažųjų širdis, atsirado kiti rūpesčiai: kaip jiems įteigti tą muzikavimo džiaugsmą ir saulės troškulį? „Maži vaikai, maži rūpesčiai, tačiau jeigu dirbsi su meile, vadovausiesi žmogiškumu, rasi bendrą kalbą...“ – manė direktorius. Mokytojavimas – kūryba: nuspėti vaiko mąstyseną, ieškoti kelių sudominti gyvenimu scenoje. Todėl direktorius skatino mokytojus, mokinius muzikuoti.
Knygoje sudėta daug įdomios medžiagos, liudijančios ne tik apie direktoriaus biografijos faktus (gyvastingas G. Statinio esė „Sakmė apie Kazimierą“), bet ir apie Karoliniškes, buvusį miškingą Vilniaus rajoną, paženklintą  1991 m. Sausio 13 įvykių.
Kazimiero brolio Laimučio, talkinusio išleidžiant knygą, pasakojimas atveria anų, pokario laikų panoramą kaime. Ji taip gerai žinoma vyresniajai kartai: kolūkiniai grašiai, pagalba iš dėdės amerikono ir keturių brolių siekis išsiveržti į žmones. Vis galvoju, kad gal per lengvai naujaisiais Nepriklausomybės laikais vaikai gyvena, jauni vaikinukai sugebėjo greitai pinigų prasimanyti, pradėjo turčiais save vadinti ir pamiršo sunkaus gyvenimo ir veržimosi į šviesą kainą? Dar neįprasmintos dorovės, gėrio sąvokos nespėjo daigų išleisti, o gyvenimo dirva piktžolėmis sužėlė...
Taigi, nuotraukoje – už tėvo Antano stovi vyrai kaip mūrai, jau mokslų ragavę, o jaunėlis priekyje, su akordeonu. Ir nebepaleido jo iš rankų. Veide švelni šypsena...
Knygoje daug gyvai G. Statinio papasakotų  epizodų iš Kazimiero kasdienos, švenčių, pagrojimų. Jautrūs dukros Ramunės Balčėtytės-Deveikienės, Janinos Balčėtienės, Benignos Tvarijonienės pasakojimai. Neveltui nugyventi metai matyti iš gražių pedagogų, kolegų atsiminimų puslapių.
Mokytojų namų scenoje keitėsi jauni atlikėjai, Kazimiero Balčiečio muzikai-kolegos, akordeonininkai, kalbėtojai, gilumoje sukosi nuotraukų juosta, priminusi besišypsantį mielą veidą. Gerimantas Statinis, vakaro vedlys sukosi tarp padėkų, knygų, svečių, mokytojų, džiaugdamasis įprasminęs direktoriaus gyvenimą.
Karoliniškių muzikos mokyklos mokiniai ir jų  tėveliai gali džiaugtis, kad mokosi mokykloje, kurioje direktoriaus suburtas ir šiandienos vadovybės puoselėjamas kolektyvas ugdo mažuosius savo pavyzdžiu: meile muzikai, pagarba žmogui, dora ir tiesa.

 prof. dr. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

 

 
Karoliniškių muzikos mokykla © 2014 elektroninis paštas