FAIL (the browser should render some flash content, not this).

///////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////

Dailininkės Valerijos Vijos Tarabildienės tapybos darbų paroda.

2017 m. lapkričio 22 d. mokyklos salėje vyko dailininkės Valerijos Vijos Tarabildienės tapybos darbų parodos atidarymas.
Valerija Vija Tarabildienė  gimė 1942 m. rugsėjo 13 d. Šiauliuose. Baigusi monumentaliosios dailės studijas Lietuvos valstybiniame dailės institute, mokiusis pas žymiausius šios srities klasikus – prof. A. Stoškų, prof. K. Morkūną, tapytojus L. Surgailį ir kitus, Vija Tarabildienė pirmiausia ėmėsi sieninės tapybos, sukūrė pano daugiau nei 20 architektūrinių objektų

Content on this page requires a newer version of Adobe Flash Player.

Get Adobe Flash player

(Padidinti)

Tuomet dailininkė dar nežinojo, kad, pasikeitus aplinkybėms, ją labiausiai patrauks akvarelės technika.
„Netekusi galimybės dirbti monumentaliosios tapybos baruose, atradau baltą popieriaus lapą. Akvarelė man primena sieninės tapybos techniką alfresco“, – sako dailininkė.
,,Vijos Tarabildienės akvarelėse galime atpažinti liaudišką archajiškumą, nenušlifuotų, neapdirbtų paviršių grožį, žemės poezijos iškėlimą, tuos svarbius mūsų tautos kūrybą veikusius dalykus, kurie padėjo jai išlikti, formuoti savo tapatybę, taip pat subtilios jausenos muzikalumą, polinkį į abstraktumą, lyg jos ciklai būtų besikartojančios sutartinės ar dainos“, - taip apie dailininkę sakė rašytoja, dailininkė Jolanta Sereikaitė.

 

(Antano Žitkausko nuotraukos)

_________________________________________________________________

TARP ŽEMĖS IR DANGAUS

2017 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos salėje vyko dailininkės Teresės Bajarūnaitės Lekienės pastelės darbų parodos ,,Tarp žemės ir dangaus“ atidarymas.
Parodos svečiams,  mokiniams ir mokytojams muzikinį sveikinimą dovanojo mokytoja Gabrielė Pintukaitė, atlikusi Juozo Indros dainą ,,Saulė leidžias“, akomponavo mokyt. Natalija Ogay.
,,Visi mes esame nuostabiame pasaulyje tarp žemės ir dangaus, kurį kiekvienas matome ir jaučiame savaip. Mano darbai – tai, ką galiu sugauti trapią akimirką, ką galiu pajausti bei išgyventi, išreikšti simboliais, spalva ir forma. Tai mano vidinio pasaulio išraiška.

Content on this page requires a newer version of Adobe Flash Player.

Get Adobe Flash player

(Padidinti)

Mano darbai paprasti kaip ir aš pati - giliai lietuviški, tvirtai įleidę šaknis į gimtą žemę, šakas tiesiantys aukštyn į svajų ir tiesos pasaulį.Pastelės techniką pasirinkau dėl jos švelnaus subtilumo, prislopinto spalvų skambesio, taip artimo mano dvasiai. Ja bandau perteikti istorinius įvykius, nuostabią lietuvišką gamtą, paliesti mitologiją....“, taip apie savo kūrybą kalbėjo menininkė.

 

Jūratė Prusevičienė
(Antano Žitkausko nuotraukos)

_________________________________________________________________

,,Aš klausausi muzikos”

2017 m. balandžio 19 d. Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos salėje  vyko menininkės Kristinos Norvilaitės grafikos darbų parodos ,,Aš klausausi muzikos“ atidarymas.
Parodos svečiams,  mokiniams ir mokytojams muzikinį sveikinimą dovanojo mokytojas Raimonds Ungurs, atlikęs savo kompoziciją akordeonui ,,Atsisveikinimas“.
K. Norvilaitė – Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Surengė virš 30 personalinių parodų , o dalyvavimų grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje - virš 100.
2010 m. dailininkė apdovanota iškart dviem garbingom stipendijom – Lietuvos Respublikos Kūrėjo stipendija ir Vilniaus miesto mero jaunųjų menininkų stipendija.
 Taip pat žinoma kaip knygų dailininkė ( išleista virš 80 knygų ), parodų kuratorė ir meno akcijų autorė.
2011 m. įkūrė galeriją ,,Kristina Norvilaitė“, kurioje kuria, rengia poezijos vakarus, koncertus.
2015 m. K. Norvilaitė debiutavo kaip scenografė Lietuvos Nacionaliniame dramos teatre.
Jos darbai pristatyti net keturiose parodose New York,e.

Content on this page requires a newer version of Adobe Flash Player.

Get Adobe Flash player

Padidinti

Menininkės darbų yra įsigiję Lietuvos ir Italijos muziejai bei privatūs kolekcininkai iš viso pasaulio.
K. Norvilaitės darbuose dominuoja ryškios dekoratyvios spalvos ir jų kontrastai: raudona, balta, juoda, išraiškingas linijinis brėžinys. Šiuose grafikos darbuose  spalvų intensyvumas  dera su minimalistine estetika.
,, Menininkės K. Norvilaitės darbuose muzikinė emocija susišaukia su paveikslais, ypač jie gyvi muzikos mokykloje , kur vaikai ateina groti, dainuoti. Juose atsispindi menininko gyvenimas, jį valdantis vidinis šauksmas.  Tai ne tik Lieuvos , Europos , bet ir pasaulio menininkė“ – kalbėjo parodų kuratorė Vida Skurvidienė.
Dailininkė pasakojo apie savo kūrybos kelią, atsakinėjo į mokinių klausimus.
,, Mano šeima gyvena muzikoje, daug darbų atspindi mūsų šeimos muzikinį gyvenimą, koncertines patirtis.
Paveiksluose ryškūs muzikiniai ženklai, natos, penklinės. Aš mielai lankau koncertus, einu  į teatrą, kiną ir kaip  daugelis moterų rūpinuosi savo šeima.
Muzikos nebijau, aš ją tiesiog myliu, klasikinės muzikos garsas mane labai veikia.  Jei aplanko rūpesčiai, nuovargis suskambus muzikai vėl viskas įgauna spalvas, šešėlius, istorijas, emocijas.
Ši paroda – tai nedidelė mano vaizdinių dalis, ką galėjau ir suspėjau perkelti į drobę“. – pasakojo K. Norvilaitė.
Mokyklos direktorė Aldona Skruibytė ir mokiniai dėkojo dailininkei už eksponuojamus darbus, ryškiomis ir šiltomis spalvomis  sušildžiusius mokyklos salę

.

Daiva Puzaitė
(Antano Žitkausko nuotraukos)

__________________________________________________________________

 

Monikos Ivaškaitės tapybos darbų paroda

2017 m. sausio 20 d. Vilniaus Karoliniškių mokyklos salėje vyko dailininkės Monikos Ivaškaitės tapybos darbų parodos atidarymas.
Muzikinį sveikinimą susirinkusiems dovanojo fortepijono dalyko VII kl. moksleivis Martynas Pocius, mokytoja Rūta Sližytė . Jis atliko Antonin Dvorak - Menuetas As-dur.
M. Ivaškaitė gimė 1992 m. Vilniuje, 2016 m. Vilniaus Dailės akademijoje baigė Tapybos specialybę, įgijo magistro diplomą. Mokėsi pas J. Gasiūną, A. Šaltenį, K. Bogdaną.

Parodų kuratorė Vida Skurvidienė kalbėjo: ,,Šios menininkės darbuose daug džiugesio, tikrumo, gražios vaikystės su svajonėmis, susimąstymu, vaikiškais žaidimais, pirmosiomis kelionėmis. Vėlesni darbai bus kitokie, gyvenimo pakoreguoti potyriai, palikta vaikystė, naujas pažinimas.”
Pasidalinti mintimis apie savo kūrybą, sukurtą paveikslų ciklą ir atsakyti į mokinių klausimus
V. Skurvidienė pakvietė M. Ivaškaitę.
,,Kodėl aš tapau vaikystę? Nes tai įdomus praeities reiškinys, tai tikra ir  kartu pakitę, praėjus tam tikram laikui.Viskas išlieka atmintyje, o tai sukuria iliuziją. Vaikystė įdomi savo spalvingumu, kurį aš perteikiu spalvomis, nuo tamsių iki šviesių. Kai kurie darbai man juokingi, kiti liūdni. Daug sukurtų personažų, o kai kurie iš vaikystės nuotraukų, jie perkelti į  paveikslus. Kiekvienas darbas  atspindi tikras arba išgalvotas istorijas, istorijas iš vaikiškų knygelių ir iš mano fantazijų. O dažnai idėjos kyla atsitiktinai. Kai vyksta pats procesas, man labiau patinka tapyti , o ne piešti. Piešimo raiška sudėtingesnė , greitesnė, o tapyba užima daugiau laiko, tai projekcija apie ką  mąstai, ir ką matai.
Mokiausi ne tik piešti, muzikos mokykloje grojau gitara, smuiku, fortepijonu.
Vaikystės nesiilgiu, man patinka gyventi dabar, bet smagu kažką prisiminti, o ko neprisimenu, įsivaizduoju. Tapydama labiau mėgstu konkretumą , o ne abstrakcijas.
Taip pat rašau noveles, trumpus pasakojimus, kurie glaudžiai siejasi su tapyba.”- kalbėjo jaunoji dailininkė.

Daiva Puzaitė
(Antano Žitkausko nuotraukos)

__________________________________________________________________

 

Almos Puskunigienės tapybos darbų paroda

2016 m. lapkričio 24 d. Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos salėje vyko dailininkės
Almos Puskunigienės tapybos darbų parodos atidarymas.
Alma Puskunigienė gimė Kaune, 1964 m. baigė Kauno politechnikos institutą (šiuo metu Kauno technologijos universitetas), įgijo inžinieriaus statybininko specialybę. Nuo 2005 m. lanko Vilniaus dizaino mokymo centro senjorų studiją ,,Sidabrinis pavasaris“. Nuo 2010 m. yra Vilniaus menininkų klubo ,,Plekšnė“ narė. Nuo 2005 m. dalyvauja grupinėse parodose bei pleneruose Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje. Surengtos trys personalinės parodos Vilniuje.
Nuoširdžiai ir su dėkingumu prisimena savo mokytojus V. Tarabildienę, R. Tarabildą, A. Kliaugą, V. Poškų, šv. atminties J. Miliūną.

Muzikinį sveikinimą susirinkusiems dovanojo mokytojas Mantas Makrickas (altas) ir Vilija Makrickienė (smuikas), jie atliko J. More ,,Fantastišką rondo“.
Tapybos darbų parodų kuratorė Vida Skurvidienė kalbėjo : ,,Ši mokyklos salėje eksponuojama tapyba atspindi rudens motyvus, tai poetinės prigimties, romantiški kūriniai, išgyventi jausmais. Čia sudėta žmogaus dvasia, prigimtis, aistra. Spalvos harmoningai draugauja su dabartine gamta.“
Menininkė Alma Puskinigienė dėkojo susirinkusiems į parodos atidarymą , dalijosi savo prisiminimais, atsakė į nuoširdžius mokinių klausimus : ,, Vaikystėje svajojau būti mokytoja, lakūne, artiste. Stovyklose pradėjau piešti, nuo tada pradėjau galvoti apie dailę . Labai mylėjau gėles, gamtą. Mūsų klasėje mokiniai rašydavo romanus , o aš stengiausi juos iliustruoti. Pirmoje klasėje piešimo mokytoja davė užduotį nupiešti drugelį. Jaudinausi ir bijojau. Bet pavyko.
Brandžiame  amžiuje pradėjau lankyti senjorams skirtas tapybos pamokas. Ranka pati prašėsi darbo. Susibūrę po keturis, šešis žmones pradėjome važinėti į plenerus į gamtą, prie jūros ir ten tapydavome. Mėgau piešti ir pati save, taip pat portretus, nes  įdomu stebėti žmonių veidus. Kai pieši žmogų, sunkiausia išreikšti popieriuje jo rankas, pajausti proporcijas. Esu nutapiusi apie 400 darbų Toks mano kelias ir aš juo džiaugiuosi“.

Daiva Puzaitė
(Antano Žitkausko nuotraukos)

__________________________________________________________________

 

Mariaus Jonučio tapybos darbų paroda ,,Paukščiai ir kiti“

2016 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos salėje vyko menininko Mariaus Jonučio tapybos darbų parodos ,,Paukščiai ir kiti“ atidarymas.
Muzikinį sveikinimą susirinkusiems dovanojo mokytoja akordeonininkė Agnė Dūkštaitė, kuri atliko
P. Makkonen ,,Disko Tango“.
Parodų kuratorė V. Skurvidienė kalbėjo: ,,Nesakau kad M. Jonutis tik dailininkas, nes jis netelpa į dailės rėmus, kaip ir jo paveikslai. Tai ir skulptorius, ir rašytojas,  ir dailininkas...“
,,Mano gyvenimas panašus  į ką tik nupjautą žolę, ji kvepia velniškai skaniai, bet nupjauta, kad galėtų augti nauja žolė, gražesnė, žalesnė, tvirtesnė, vis pjauni ir pjauni, o ji sau vis auga ir auga iki pat žiemos.“ (ištrauka iš M. Jonučio knygos ,,Mėlyna žalia“, Tyto alba 2008, Vilnius).
M. Jonutis gimė 1965 m., 1976-1983 mokėsi M. K. Čiurlionio menų mokykloje, 1983-1991 m. studijavo grafiką VDA , 1990-1991 m. buvo svečias – studentas Diuseldorfo Dailės akademijoje Vokietijoje.
Nuo 2000 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.
Surengta virš 70  personalinių parodų Lietuvos miestuose, taip pat Vokietijoje, Pietų Prancūzijoje, Danijoje.

Parengti interjerai Vilniaus privačiose erdvėse, ilustruotos 8 knygos, scenografijos: dizainas ir dekoracijos tv laidai ,,Krokodilų klubas“ 1999 LNK televizijoje, spektaklis ,,Aukso obelėlė, vyno šulinėlis“ Vilniaus teatre ,,Lėlė“.
Menininkas dėkojo už galimybę eksponuoti savo darbus muzikos mokyklos erdvėje : ,,Muzika man visada buvo paslaptis, keistas, dalykas, kurio mechanizmo nežinau“ – kalbėjo M. Jonutis.
Į gausiai pasipylusius mokinių klausimus dailininkas atsakinėjo trumpai, šmaikščiai ir kartu nuoširdžiai, pasakojo apie savo kasdienybę, bėgančių dienų akimirkas, įžvalgas persmelktas subtiliu humoru.
Menininkas mokiniams pasakojo kada  ir kaip pradėjo piešti, kaip gimsta kūrybinė idėjos: ,,Kaip užlipti į Fudži kalną Japonijoje? Tiesiog reikia pradėti lipti“ – šmaikštavo menininkas.
Kalbėjo apie tai, kaip gimsta specifiniai, raižiniais išmarginti ir nuspalvinti paveikslai, taip pat apie piešimą ant drobės akrilu.
,,..mokykloje labiausiai mėgau matematiką. Taigi užaugęs (kažin?) tapau dailininku. Kartais esu namų šeimininkė, statybininkas, vairuotojas. Tik ne sportininkas ir ne rašytojas. Tiesiog kartais užsirašau, ko neišeina nupaišyti. Gyvenu miške prie upelio, myliu žmoną, vaikus. Taigi visada šalia matau daug grožio. Jei kam pasirodys, kad įlindau, kur nereikia, atsiprašau. Kad daugiau niekada taip nedarysiu, negaliu pažadėti.“ (ištrauka iš M. Jonučio knygos ,,Mėlyna žalia“, Tyto alba 2008, Vilnius).

Daiva Puzaitė
(Antano Žitkausko nuotraukos)

__________________________________________________________________

Eglės Lėckaitės – Kuprėnienės akvarelės darbų paroda ,,Rudens takas“

2016 m. spalio 23 d. Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos salėje vyko menininkės Eglės Lėckaitės – Kuprėnienės akvarelės darbų parodos ,,Rudens takas“ atidarymas.
Dailininkė gimė 1960 m. Panevėžyje, 1973 m. baigė Vilniaus S. Nėries vidurinę mokyklą,
1974 - 1978 m. mokėsi Vilniaus vaikų dailės mokykloje, 1983 m. baigė Vilniaus valstybinį dailės institutą, kraštovaiždžio architektūros studijas. Nuo 1983 m. dirba architekte, nuo 1989 m. lieja akvarelę.
Yra Lietuvos architektų sąjungos ir Lietuvos kraštovaiždžio architektų sąjungos narė, 2005 m. Eglei Lėckaitei - Kuprėnienei suteiktas kūrėjo statusas.
Surengtos personalinės parodos: Vilniaus dizaino mokymo centre ,,Menų kampas“ (2011-2012 m.),
akvarelės darbų paroda ,,Atspindžiai“ Žinijos draugijos salėje Vilniuje (2014 m.)
Grupinės parodos surengtos Lietuvoje, Graikijoje, Latvijoje.
Susirinkusiems į parodos atidarymą mokytojams, mokiniams ir svečiams muzikinį sveikinimą dovanojo mokytojos: S. Koren (smuikas) ir A. Garsonaitė (fort.) atlikusios A. Dvoržak ,,Romantinį momentą”.

Parodų kuratorė V. Skurvydienė kalbėjo: ,,Kiekvienas dailininkas savo darbais atskleidžia savo vidinį pasaulį. Eglė Lėckaitė – dailininkė ir architektė, o architektūra tai, kaip muzikoje vargonai.
Jos akvarelės darbai padiktuoti jausmo, vidinio pasaulio išraiškos, kviečiantys žvelgti giliau, nes spalvą mes suprantame kiekvienas savaip. Ši paroda – tai rudeniška dovana, kvepianti vandenimis, oru, medžių lapija, rūkais, kviečianti pasivaikščioti rudens taku”.
,,Ruduo, tai derlius ne tik gamtoje, bet ir kūryboje. Rudenį, vykstant tapybos plenerams darbai gimsta būnant  gamtoje -  pievoje, prie marių ar sėdint rūkuose prie ežero. Jei vasarą dominuoja žaluma, tai ruduo dovanoja spalvų įvairovę.
Atsinešus būtiniausius reikmenis, iš pradžių liejami etiudai, eskizai, dėliojasi kompozicija, o studijoje tai galima išpildyti didesniame formate” pasakojo dailininkė.
,,Mano kūrybinis kelias prasidėjo dailės mokykloje, vėliau studijavau architektūrą  dailės institute.
Beveik 30 metų darbo individualios statybos srityje, taip pat  kraštovaiždžio architektūra, želdinimo projektai. O tapyba tai  ir atgaiva nuo darbo su kompiuteriu” kalbėjo Eglė Lėckaitė – Kuprėnienė.
Dailininkė atsakė į smalsius  mokinių klausimus, taip papildydama savo nuoširdų pasakojimą: ,,Daile pradėjau domėtis nuo mažens, mane supo meno pasaulis, tėvai buvo architektai, o tėvelis tapė ir aliejumi. Akvarele pradėjau domėtis dar dailės mokykloje. Pradžia nebuvo lengva -  bandymai tapyti guašu, temperu, akrilu, aliejumi. Vienas akvarelės darbas gimsta per  pusantros valandos, nes akvarelės liejimo technika  ir sunki, ir lengva. Sunki todėl, kad ji tapoma iškart, klaida gali sugadinti visą kūrinį, nes akvarelė – tai ,,šlapia“ technika, o tapant  ,,sausa  technika“ procesas gali būti labai ilgas, prie jo grįžtama daug kartų ir po ilgesnių pertraukų. Per dieną nulieju vieną piešinį, pleneruose, po du. Geriausia lieti pavakary, kai saulė ne tokia kaitri ir dažai džiūsta lėčiau. Iš viso nuliejau apie 500 darbų“ .
Dar viena menininkės  mėgiama tema, tai pasakų iliustracijos. Eglė Lėckaitė – Kuprėnienė yra  sukūrusi  iliustracijų seriją ,,Stebuklingų rytų pasakų “motyvais.

Padėkos žodį viešniai tarė mokyklos direktorė A. Skruibytė, mokiniai ir mokytojai dėkojo dailininkei už įdomią ir prasmingą popietę.

Daiva Puzaitė
(Antano Žitkausko nuotraukos)

__________________________________________________________________

,,Kūrybos akimirkos”

 2016 m. balandžio 12 d. Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos salėje  vyko dailininko Petro Ibiansko tapybos darbų parodos ,, Kūrybos akimirkos“ atidarymas.
Muzikinį sveikinimą susirinkusiems mokiniams, mokytojams ir svečiams dovanojo menininko anūkė Viktorija, atlikusi R. Kelly dainą ,,Aš tikiu, kad galiu skristi“, koncertmeisteris Paulius Matuzas.
Mokyklos parodų kuratorė Vida Skurvydienė kalbėjo: ,,Šie kūriniai-dailininko dalies gyvenimo dienoraštis. Gyvenimo, panašaus į kinofilmą. Vaikystėje - tremtis į šaltą Sibiro Igarką, kurioje P. Ibianskis išbuvo 10 m., paskui sugrįžimas namo. Igarkoje, šalčio ir skurdo aplinkoje atsirado pirmieji paveikslai. Vėliau  dailininkas tapė ne tik Lietuvoje, bet ir Kuboje, Amerikoje. Menininko  darbai, papuošę mokyklos salę, nuspalvinti švelnumu, meile Lietuvai, jos gamtai, bažnyčioms, jūrai“.
P. Ibianskas mielai pasakojo apie savo kūrybinį kelią, atsakė į mokinių užduotus klausimus:
,,Gimiau kaip ir daugelis tos kartos  Lietuvos žmonių tarp apkasų ir bombų, ilgai keliavau per Sibiro miškus. Šaltame, svetimame pradėjau piešti. Vėliau grįžęs į Lietuvą domėjausi ne tik tapyba, bet ir fotografija, mozaika, freska.

Kūryba man – poilsis, bendravimas su gamta. Vienas darbas gimsta per valandą,  kitam reikia pusės metų, o įkvėpimas atsiranda darbo proceso metu. Spalvas pasirenku intuityviai, jas padiktuoja pati gamta.  Patinka stebėti gamtos  nuotaikas, kurios pasilieka paveiksluose.“
Šiltais  žodžiais apie P. Ibianską atsiliepė parodos atidaryme dalyvavę  jaunystės, studijų laikų draugai, menininko žmona Vida Ibianskienė.
Mokyklos direktorė Aldona Skruibytė ir visi parodos atidarymo dalyviai pasveikino dailininką gražaus 75 –jo jubiliejaus proga.
P. Ibiansko parodos surengtos Vilniuje,Kėdainiuose, Lenkijoje, Monrealyje, Toronte.
4 monumentaliosios  dailės darbai puošia įvairių Lietuvos miestų įstaigų interjerus.

Daiva Puzaitė
(Antano Žitkausko nuotraukos)

__________________________________________________________________

 

"Akistatoje su gamta ypač akivaizdžiai jaučiu savo laikinumą, trapumą. Tada norisi dar labiau branginti dienas ir valandas.“  Gražina Vitartaitė

2016 m. sausio 14 d.  Vilniaus Karoliniškių muzikos mokykloje vyko dailininkės
Gražinos Vitartaitės tapybos darbų parodos atidarymas. Gražina Vitartaitė  baigė tapybos studijas 1966 m. Vilniaus dailės institute (dabar dailės akademija), 1967 m. įstojo į Lietuvos Dailininkų Sąjungą. 1971-89 m. ji – Vilniaus dailės instituto tapybos katedros vyr. dėstytoja, docentė, katedros vedėja.  Aktyvi kolektyvinių parodų dalyvė.
1984 m. Gražinai Vitartaitei suteiktas Lietuvos nusipelniusios meno veikėjos garbės vardas.
Be grupinių ir personalinių parodų išleisti tapybos albumai: Gražina Vitartaitė ,,Vidinės laisvės link“, ,,Kuršių Nerija/The Curonian Spit/Die Kurische Nehrung“.
Sukurtas dokumentinis filmas VIDINĖS LAISVĖS LINK , scenarijaus autorius, režisierius, prodiuseris A.Tarvydas
Dailininkė yra surengusi per 40 parodų Lietuvoje ir užsienyje. "Tapyba man yra ir muzika ir poezija ir filosofija. Pirmiausia tai jausmas, kuris atrandamas akimirkos žavesy, muzikiniame ritme, apmąstymuose, santyky su žmogumi, jo aplinka, būtimi. Mėgstu natiurmortą, peizažą, kuriems impulsą suteikia gamta. Ji traukia paslaptimi ir grožiu – tiek detalėmis, tiek visuma ir harmonija“ – teigia Gražina Vitartaitė.

Muzikinį sveikinimą susirinkusiems mokyklos mokiniams ir mokytojams dovanojo
M. K. Čiurlionio menų mokyklos VIII kl. mokinys Simonas Poška (dailininkės anūkas), atlikęs F. Šopeno, S. Prokofjevo, B. Dvariono kūrinius fortepijonui.

,,Ar muzika paveiksluose, ar paveikslai muzikoje ? Šiuose kūriniuose  mūsų šalies gamtos grožio perlai skamba kaip muzika. Sujungus mamos Gražinos Vitartaitės, sūnaus menininko ........Poškos  ir anūko, jaunojo pianisto Simono Poškos talentus tai jau šalies kultūros dalis, kaip  ir dailininkės darbai yra Lietuvos dailės klasikos pavyzdys, kuriame atsispindi dvasinė aristokratija, šviesa, elegancija, jausmų santūrumas, kur daug paslapties ir palėptų ženklų ir  kiekvienas atskleidžia juos sau pagal dvasinį brandumą. “ – kalbėjo apie popietės viešnios kūrybą mokyklos tapybos darbų  parodų kuratorė Vida Skurvidienė.
Dailininkė  dėkojo už suteiktą gražų dėmėsį jos kūrybai, džiaugėsi, kad mokykloje rengiamos parodos  yra prasmingos ugdant mokinių meninę savimonę.  ,,Paveikslas kaip ir muzika turi skambėjimą, tiek tapant jį, tiek gėrintis juo. Kūrybinis procesas reikalauja susikaupimo, todėl muzika ir dailė padeda turėti savo poziciją gyvenime, bendravime“ – dalijosi savo mintimis kūrėja.

 Apie tapytojos  kūrybą kalbėjo parodos atidaryme dalyvavusi Gražina Gurnevičiūtė, taikomosios dailės muziejaus ,,Arsenalas“ menotyrininkė.
,,Dailininkė Gražina Vitartaitė yra žinoma Lietuvoje, jos darbai puošia įvairius interjerus (Lietuvos Respublikos Seimas), ji ne tik vertinama specialistų, bet ir mėgiama visuomenės. Menininkės raktas į tai – vidinė stiprybė, tikėjimas tuo, ką darai.
Gražina  Vitartaitė – peizažistė, gamtos atspindžių meistrė. Jos peizažai -  lyg klasikinio peizažo tąsa, bet kartu ji įveda šį žanrą į naują raidos etapą, universalesnį, globalesnį, kuriame susilieja žmogaus ir gamtos pasaulis. Šie peizažai atspindi jos pačios gyvenimo filosofiją, būsenas. Galima rasti sąsajų su M. K. Čiurlionio tapyba. Sudėjus visus menininkės darbus,  pamatytume gamtos bangavimą, laiko tėkmę, jie neturi ypatingo motyvo, visi skiriasi vidine nuotaika, paslaptimi, kuri ženklina visus jos kūrinius.
Gražina Vitartaitė ieškodama nepadeda paskutinio taško, nepasako paskutinio žodžio, ji palieka erdvės nežinomybei.“

Daiva Puzaitė
(Antano Žitkausko nuotraukos)

__________________________________________________________________

 

Vytauto Poškos tapybos darbų paroda

2015 m. lapkričio 18 d. Karoliniškių muzikos mokyklos salėje vyko dailininko  Vytauto Poškos tapybos darbų parodos atidarymas.
Savo kompoziciją "Misterija" susirinkusiems dovanojo mokytojas akordeonistas Raimonds Ungurs.
Parodų kuratorė Vida Skurvidienė tarė keletą žodžių apie menininką, pažįstamą ir žinomą, nes kiekvienas atėjęs į Katedros aikštę gali pamatyti LDK Valdovų Rūmų fasade dailininko sukurtą  ,,saulės laikrodį“.
"Jo kurti paveikslai -  apie gyvenimą, juose daug vilties, svajonių, siekių, nusivylimų, ženklų. Ir kiekvienas šiuos ženklus perskaito savaip. Daugelyje darbų atsispindi kelias, įvairus – efemeriškas, liūdnas, tolstantis, romantiškas.“- kalbėjo V. Skurvidienė.
Vytautas Poška parodė susirinkusiems mokiniams ir mokytojams keletą savo darbų katalogų, pasakojo apie  projektus kartu su kitais menininkais, muzikantais, kai tapyti paveikslus galima ne tik tyloje, bet ir skambant  muzikai. "Kartais per tapybą galima pažinti save ir pasaulį, geriau susišnekėti nei žodžiais, o mokymasis tapyti trunka visą gyvenimą, nes tai yra buvimas toje terpėje “- pasakojo V. Poška.
Įsidrąsinę mokiniai pateikė dailininkui gražią puokštę nuoširdžių vaikiškų klausimų - kiek menininkas piešia per dieną, kiek dažų sunaudoja, ar piešė ugnikalnį. Vyresnius domino kaip pradedama piešti , kas paskatino tapyti.

V. Poška  pasakojo, kad piešti pradėjo anksti, nes augo tokioje aplinkoje, kurioje visada kvepėjo dažais, jis matė tapančią savo mamą – tapytoją Gražiną Vitartaitę, kuri dalyvavo parodos atidaryme.Ji dalijosi prisiminimais, apie  sūnaus pasiryžimą tapti menininku. Taip pat palinkėjo mokyklos mokiniams eiti savuoju, muzikos keliu ir jo neapleisti. V. Poška darbavosi žydų informacijos centre – muziejuje, atkuriant žydų slėptuvių aplinką.Naujausia idėja -  skluptūros "vilkai“  prie pagrindinių kelių įvažiuojant į sostinę.V. Poška baigė Vienožinskio vardo vaikų dailės mokyklą, 1995 m. Dailės akademiją (specialybė freska, mozaika). Nuo 1999 m, Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Darbai pabuvojo Vokietijoje, Rusijoje, Graikijoje, Italijoje, Prancūzijoje. Surengta 15 personalinių parodų Lietuvoje.Sukurtos freskos LDK Valdovų Rūmuose "Saulės laikrodis“, Lietuvos etnokosmologijos muziejuje Molėtų raj., skulptūros "Geležinis vilkas“ Vilniaus autobusų ir traukinių stotyse.

Daiva Puzaitė
(Antano Žitkausko nuotraukos)

 

__________________________________________________________________

 

Junijos Galejevos tapybos darbų paroda

2015 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos salėje vyko muzikologės-dailininkės Junijos Galejevos tapybos darbų paroda. Parodos dalyviams muzikinį sveikinimą dovanojo mokytoja Justina Gelgotaitė (obojus).
Apie menininkę tapybos darbų parodų kuratorė Vida Skurvydienė kalbėjo: ,,Tai didelės dvasinės brandos, intelektualinės gelmės žmogus, spalvų kompozitorė. Į tapybą atėjo prigimtinio talento šaukiama.“
Pasakodama apie savo kūrybą menininkė J. Galejeva sakė: ,, Gyvenime  esu tarsi kryžkelėje tarp muzikos ir dailės, šitame kelyje apsupta draugų, muzikų ir dailininkų. Džiaugiuosi, kad žmonės mano paveiksluose mato tai, ko kartais aš pati nematau. Menas, tai magija, drobėje išryškėja paveikslas, tyloje suskamba muzika...“

J. Galejeva studijavo muzikologiją LMTA, dėstė Vilniaus J. Tallat-Kelpšos konservatorijoje, rašo recenzijas bei straipsnius , Lietuvos radijuje  rengia muzikos programas. 2010 m. baigė Savicko dailės mokyklą, yra tapytojų grupės "Devyni vėjai" narė. Darbai buvo eksponuojami 17-oje grupinių parodų.

Daiva Puzaitė

 

__________________________________________________________________

 

Aleksandro Vozbino tapybos darbų parodos atidarymas

2015 m. balandžio 8  d. Karoliniškių muzikos mokyklos salėje vyko dailininko
Aleksandro Vozbino tapybos darbų parodos atidarymas.
A. Vozbinas – ekspresionistinės tapybos atstovas. Tačiau jam svarbi ne tik ekspresija, potėpio galia, spalvos emocionalumas, spontaniški energingų linijų žaismai, bet ir struktūriniai tapybos principai: kompozicija, harmoningi ar konfliktuojantys tapomų erdvių, linijų, spalvinių dėmių santykiai.

Dailės parodose dalyvauja nuo 1988 m.: Lietuvoje ir užsienyje surengė 20 personalinių ir dalyvavo daugiau negu 200 grupinių parodų. Nuo 1990 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

Iš menininko pasisakymų:
Man patinka ieškoti tapybinės metaforos, kuria galėčiau apibūdinti tą ar kitą būties reiškinį. Man patinka spalva, paveikslo struktūra, žaidybinis momentas… Tapyba man patinka tuo, kad bent trumpam gali pasijausti „demiurgu“, modeliuoti situaciją iš linijų, spalvų, plokštumų. Taip atrandant kažką netikėta ir kažką įdomaus. Per spalvą, toną, pustonį man prasideda neregimosios būties kelias į regimąjį pasaulį…

__________________________________________________________________

Lilianos Žutautienės tapybos darbų parodos atidarymas

2015 m. sausio 19  d. Karoliniškių muzikos mokyklos salėje vyko Lilijanos Žutautienės tapybos darbų parodos atidarymas. Muzikinį sveikinimą susirinkusiems dovanojo Karoliniškių muzikos mokyklos birbynės mokytojas Agnius Daubaris.
Parodų kuratorė Vida Skurvydienė tarė sveikinimo žodį menininkei ir gausiai susirinkusiems mokiniams bei mokytojams. Šią parodą ji apibūdino kaip kelionę metų laikais, kur spalvų harmonijoje užkoduotos pačios menininkės egzistencinės akimirkos - nuo rudeniškai pažliugusių kelių, lietaus, prinokusių šermukšnių kekių iki atgimstančios gamtos pavasarį.

Dailininkė Liliana Žutautienė pasakojo: ,,Sunkiausia kalbėti apie savo darbus, nes ir suvokti save sunkiausia. Kiekvienas vaikas galvoja, kuo jis taps užaugęs, bet šis ieškojimų kelias gali tęstis visą gyvenimą. Aš pabandžiau sustoti, atsimerkti ir pamatyti tai, ką užgožia kasdienybė, o ypač smagu, kai šiais įspūdžiais galima pasidalinti su šalia esančiais. O gamta, kaip pusiau pripilta stiklinė, vienas žmogus  paveiksle mato ją pusiau tuščią, o kitas – pilną. Žmonės įvairiai suvokia tuos pačius darbus, juose mato tai, ką patys savyje susikuria.‘‘- kalbėjo tapytoja Menininkė didžiąją dalį savo laiko skiria tapybai, ir nors parodos peizažai pradėti rudenį, jie persikelia į kitus metų laikus. Pavasario paveikslai tapyti prie Biržų, kur vyksta tapybos plenerai. Mėgiamiausia tapybos forma aliejus ir akvarelė, bandyta piešti ir akrilu. Studijų laikais menininkė tapė portretus, kūrė drabužius spektakliams

____________________________________________________________________________________________________

 
Karoliniškių muzikos mokykla© 2008 - 2017 elektroninis paštas